- ūkas
- 2 ū̃kas (sl.?) sm. (4) K.Būg, RŽ, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Dv
1. Vlk, Pun ūžimas, ūžesys, gausmas, triukšmas: Kas ten kambarin tokis erzelis, ū̃kas? Sn. Šitokis ū̃kas, kad net ausis veria Ndz. Be ū̃ko nustūmėm mašiną DrskŽ. Labai galva jau neneša to ū̃ko mašinos Dg. Šumas, ū̃kas galvoj – reikia ažukalbėt Arm. Man be vaikų jūsų ūko galva, sako, įsidūko O. Šovė, didelis ū̃kas buvo Mrk. Kai duoda naujais dzvanais, tai net pas mus ū̃kas ateina Krok. Sako, reikia bitėm daryt ūką, kad susispiestų Pc. Kai nueini rudenį in girią, tai tę kokis ū̃kas eina per medžius, tai tep ir traukia miegot Mrs. | Iš klėtelės tarpdurio eina taip pat vienodas, bet gilesnis poterių ūkas: ū-ū-ū, ū-ū-ū Vaižg.
2. Btr, Užg, Ds aidas, skardas, garsas: Miške riktelk, tai visur tas pats ū̃kas atsimuša Lp. Mes lazda per strikolius dir dir dir, tai kap davė ū̃kas! Pv. Pūkšterėjau iš šautuvo, ir ū̃kas nuejo visu mišku Lzd. Nueina kirst kvajų, tai net eina ū̃kas Dbč. Par miškus eina tik ūkas, girdis tik ūkas Tsk.
3. J.Jabl, Rtr, BŽ36, DŽ, NdŽ, KŽ, Mžš, Kz, Blnk zool. garnių šeimos paukštis, baublys (Botaurus stellaris): Ū̃kas – nedidelis paukštis, ė balsas kaip jaučio Ds. Ūkas ilgą kaklą priklojąs į medį ir kad užkaukiąs Kp. Ū̃kas terp mendrių, ana žiemavoja tenoj, [paukštė] panaši an busilą Žl. Ū̃kas baubia – šiemet bus blogi metai, šalta vasara bus Ds. ^ Ko čia ūki kaip ū̃kas? Ds.
4. Kos86, Rtr, E(Kp), FrnW, KŽ zool. didysis apuokas (Bubo bubo): Apuokas, yvas, ūkas, žiūras BŽ595.
5. LTII109, LVI221, OG3, NdŽ, LTR(Švnč) etnogr. dūdmaišio bosinė birbynė: Buvęs jis (instrumentas) iš avino odos su mediniu ūku. Pūtėjas ant lamzdžio turėdavos ją po pažasčia ir spausdavęs, o ji išdavus balsą ū-ū LTII107. Dūdos ū̃kas atataria su pertraukom Tvr. Kai tu, vaike, pas mane būsi, kulinę su ūku pūsi O. Žileikėlė til til til, o ūkelis ū ū ū Ml. ^ Tu ūturi vis tiek kai Mažvilos dūdos ūkas (storai) Dglš. Du ūkai, du lapūkai, keturios karkos ir tabalukas (karvės ragai, ausys, kojos ir uodega) LTR(Ut).
6. septintasis ir aštuntasis skudutis: Tie drūtieji [skudučiai] vadinas ūkai arba kuldukai LTII105.
7. vargonų dalis: Susideda jie (vargonai) iš dviejų ūkų, trompetų ir 8 paprastų balsų LTII410.
8. Alz sukamas žaislas, ūžlė, vilkelis: Medžio gabalėlis, užnertas ant dvilinkos tampomos virvutės – ir ū̃kas Všn. Jis moka ū̃ką gerai paleist, kad ilgai suktųsi Pnd.
9. K, BzF192, LVIV406, NdŽ, KŽ anat. atauga užpakalinėje minkštojo gomurio dalyje, liežuvėlis, melekėlis: Ūkas man nukritęs MitI134. Ūką pakelti MitI134.
◊ ūkùs užriẽsti Dsn numirti.ū̃ką sùkti Prk labai linksmintis, lėbauti.
Dictionary of the Lithuanian Language.